Stuburas natūraliai turi fiziologinius linkius, kurie padeda amortizuoti kūno apkrovas, išlaikyti pusiausvyrą ir užtikrinti sklandų judėjimą. Sveikame stubure yra kaklinė ir juosmeninė lordozė (įgaubtas linkis) bei krūtininė ir kryžkaulio kifozė (išgaubtas linkis). Kai šie linkiai tampa per dideli, per maži arba stuburas pradeda krypti į šoną, atsiranda stuburo iškrypimai ir laikysenos sutrikimai. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai yra padidėjusi krūtininė kifozė, padidėjusi juosmens lordozė ir skoliozė. Šios būklės gali sukelti nugaros skausmą, raumenų disbalansą, laikysenos asimetriją, sumažėjusią fizinę ištvermę, o ilgainiui – ir kvėpavimo ar vidaus organų funkcijos sutrikimus.
Padidėjusi krūtininė kifozė – tai per didelis stuburo išlinkimas krūtinės srityje, dažnai pasireiškiantis susikūprinusia laikysena, į priekį pasvirusiais pečiais ir apvalia viršutine nugaros dalimi. Ši problema dažnai atsiranda dėl ilgalaikio sėdimo darbo, netaisyklingos laikysenos, silpnų nugaros raumenų ar degeneracinių stuburo pokyčių. Tuo tarpu padidėjusi juosmens lordozė, dar vadinama hiperlordoze, yra per didelis juosmens stuburo įlinkimas. Ji dažnai susijusi su dubens pasvirimu į priekį ir raumenų disbalansu, kai pilvo ir liemens stabilizuojantys raumenys yra silpni, o klubų lenkiamieji raumenys – sutrumpėję. Tokiu atveju gali pasireikšti juosmens skausmas, padidėjusi įtampa apatinėje nugaros dalyje ir išryškėjęs pilvo išsikišimas.
Skoliozė – tai stuburo iškrypimas į šoną, kai stuburas įgauna C arba S formą. Šios būklės metu stuburas ne tik krypsta į šoną, bet ir slanksteliai sukasi aplink savo ašį, todėl atsiranda kūno asimetrija. Dažniausi skoliozės požymiai yra nevienodo aukščio pečiai, išryškėjusi viena mentė, dubens asimetrija, nelygi juosmens linija ar šonkaulių kupra pasilenkus į priekį. Skoliozė gali būti idiopatinė (kai tiksli priežastis nėra žinoma), susijusi su raumenų disbalansu, neurologinėmis ligomis ar degeneraciniais stuburo pokyčiais.
Stuburo iškrypimų korekcijai taikoma specializuota, mokslo žiniomis pagrįsta kineziterapija, kurios metu atliekami individualiai parinkti korekciniai pratimai. 45 minučių individualios terapijos metu siekiama gerinti laikyseną, mažinti stuburo asimetrijas, stiprinti giliuosius stabilizuojančius raumenis, gerinti stuburo biomechaniką ir kvėpavimo funkciją. Tinkamai parinkta ir reguliariai taikoma kineziterapija gali padėti sumažinti skausmą, sustabdyti iškrypimo progresavimą ir pagerinti bendrą žmogaus judėjimo kokybę bei gyvenimo komfortą.
